Retrospektyvinė apžvalga, parengta 2026 m. lapkritį.

Vasario 9 d. 14:05 Baltijos šalių elektros sistemos atsijungė nuo Rusijos tinklo ir prisijungė prie kontinentinės Europos. Šviesa nedingo, tačiau po kelių dienų elektra trumpam pabrango kelis kartus. Tuo pačiu metu įsigaliojo naujų mokesčių banga, o ECB toliau pigino pinigus.

Vadovo santrauka

1. Pinigai pigsta toliau. ECB palūkanas sumažino dar du kartus, iki 2,50 %. 3 mėn. EURIBOR nukrito žemiau 2,4 %.
2. Infliacija pakilo iki 4,1 %. Kovą kainos augo dvigubai sparčiau nei gruodį, o atlyginimai – apie 9 %.
3. Sinchronizacija pavyko, elektra vasarį brango. Vasario vidutinė kaina siekė 152 €/MWh, tačiau reguliuotojas tai siejo su vėjo ir saulės stygiumi, ne su atsijungimu nuo Rusijos tinklo.
4. Nuo sausio – brangesnis darbas ir pelnas. Pelno mokestis 16 %, MMA 1 038 Eur, nauji automobilių sąnaudų ribojimai.
5. ES palengvina tvarumo ataskaitas. Pagal „Omnibus“ pasiūlymą apie 80 % įmonių jų rengti nebereikėtų.

Pagrindiniai rodikliai

1. Makroekonomika ir finansų rinkos

Faktas. ECB palūkanas sumažino sausio 30 d. ir kovo 6 d., o nuo kovo 12 d. indėlių palūkanų norma siekė 2,50 %. BVP per metus augo 3,0 %, bet per ketvirtį tik 0,4 %. Pramonė kovą augo 7,8 %, o mažmeninė prekyba beveik sustojo (+0,1 %). Infliacija kovą pasiekė 4,1 %. Finansų ministerija kovą prognozavo 2,8 % BVP augimą, 3,3 % infliaciją ir 8,4 % atlyginimų augimą per metus.

Poveikis verslui. Skolintis pigiau, bet pirkėjai tampa atsargesni: kainos auga greičiau, o mažmeninės prekybos augimas sulėtėjo. Gamintojams padeda pigesnės žaliavos (gamintojų kainos −1,5 %).

Ką peržiūrėti. Jei jūsų paskola susieta su EURIBOR, patikrinkite, kada bus perskaičiuota palūkanų norma. Kainodaroje įvertinkite, ar dar galite perkelti kaštų augimą klientams, kai jų pirkimai lėtėja.

2. Mokesčiai ir reguliavimas

Faktas. Nuo sausio 1 d. pelno mokestis – 16 % (lengvatinis 6 %), MMA – 1 038 Eur (6,35 Eur/val.). Gyventojų pajamų mokestis – 20 % iki 126 532,80 Eur per metus ir 32 % daugiau uždirbantiems. Lengvųjų automobilių sąnaudos ribojamos pagal CO₂ išmetimą: 75, 50, 25 arba 10 tūkst. Eur. Į kuro akcizą įtrauktos anglies dioksido ir saugumo dedamosios, lošimų mokestis – 22 %. Plastikinės pakuotės mokestis sumažėjo nuo 618 iki 520 Eur/t, kombinuotos – nuo 900 iki 520 Eur/t. Apie vadovo įdarbinimą „Sodrai“ reikia pranešti bent valandą prieš darbo pradžią. Sausio 14 d. nustojo galioti dvigubo apmokestinimo sutartis su Baltarusija. Nuo sausio 17 d. finansų sektoriui taikomas Skaitmeninės veiklos atsparumo reglamentas (DORA), įsigaliojo nauji EVRK 2.1 kodai. Vasario 26 d. Europos Komisija pateikė „Omnibus“ paketą: tvarumo ataskaitas turėtų rengti tik įmonės, turinčios daugiau nei 1 000 darbuotojų. Terminai atidedami dvejiems metams, o tai turėtų sutaupyti apie 4,4 mlrd. Eur per metus.

Poveikis verslui. Įmonių automobilių parkas brangsta mokesčių prasme, o pakuotes naudojantys gamintojai sutaupo. Daugumai vidutinių įmonių tvarumo ataskaitų našta atsitraukia, bet dideli klientai vis tiek gali prašyti duomenų.

Ką peržiūrėti. Peržiūrėkite automobilių pirkimo ir nuomos planus pagal naujas CO₂ ribas. Jei turite verslo ryšių su Baltarusija, pasitarkite su mokesčių konsultantu. Atnaujinkite EVRK kodą „Registrų centre“, jei jis pasikeitė.

Įdomus faktas. Kombinuotos pakuotės mokestis vienu sprendimu sumažėjo beveik perpus – nuo 900 iki 520 Eur už toną ( PwC).

3. Darbo rinka

Faktas. I ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis siekė 2 313 Eur (+9 %), neto – 1 424 Eur. Sausio 1 d. registruotas nedarbas buvo 9,0 %. 2025 m. ne ES darbuotojų kvota – 24 830. Ją išnaudojus, užsienietį įdarbinti galima tik mokant ne mažiau kaip 2 416,56 Eur. Labiausiai trūksta inžinierių, suvirintojų, statybininkų, vairuotojų, slaugytojų ir mokytojų.

Poveikis verslui. Atlyginimai auga greičiau nei kainos, todėl darbuotojų išlaikymas brangsta. Kvotai pasibaigus, pigesnio darbo iš trečiųjų šalių galimybė iš esmės išnyksta.

Ką peržiūrėti. Suplanuokite, kiek užsieniečių reikės iki metų pabaigos, ir pateikite prašymus anksčiau. Investicijos į automatizavimą tampa patrauklesnės, kai trūksta būtent specialistų.

4. Sandoriai, kapitalas ir bankrotai

Faktas. Kaip vėliau paaiškėjo, 2025 m. Lietuvos startuoliams buvo rekordiniai: jie pritraukė 238 mln. Eur, gerokai daugiau nei 2024 m. (apie 128 mln. Eur). Ketvirčio pradžioje kapitalo rinkai padėjo mažėjančios palūkanos ir geresnės finansavimo sąlygos.

Poveikis verslui. Pinigų investuotojai turėjo, o pigesnis finansavimas palengvino augimo planus. Investicijų rinka atsigavo po 2023–2024 m. sąstingio.

Ką peržiūrėti. Jei planuojate pritraukti kapitalą ar parduoti dalį verslo, susitvarkykite finansines ataskaitas ir sutartis. Gerėjanti rinka greitai pasiekia tuos, kurie jau pasiruošę.

5. Tiekimo grandinės, infrastruktūra ir prekyba

Faktas. Vasario 9 d. 14:05 Baltijos šalys sinchronizavosi su kontinentinės Europos tinklu. Vasario 11 d. elektros kaina tam tikromis valandomis siekė 340 €/MWh, o vasario 14 d. paros vidurkis buvo 183,15 €/MWh. Reguliuotojas šuolį siejo su vėjo ir saulės stygiumi bei „Estlink 2“ gedimu, o sinchronizacijos įtaką vertino maždaug 1 %. Mėnesio vidurkiai: sausį 89,38, vasarį 152,47, kovą 91,98 €/MWh. Per I ketvirtį „Litgrid“ perdavė 2,683 TWh (−3,6 %). „NordBalt“ jungtis kovo pabaigoje sugedo, todėl jos prieinamumas buvo 96,8 %.

Poveikis verslui. Elektros kaina gali staigiai šoktelėti, kai nėra vėjo ir saulės, o jungtys sugenda. Įmonės, perkančios elektrą biržos kaina, tai pajuto vasarį.

Ką peržiūrėti. Įvertinkite, kiek kainuotų dar vienas mėnuo su 150 €/MWh kaina. Jei rizika per didelė, fiksuokite dalį kainos arba apsvarstykite saulės elektrinę ir kaupimo sprendimus.

Įdomus faktas. Vidutinė elektros tiekimo pertrauka per I ketvirtį truko vos 0,01 minutės, nors leistina riba buvo 0,934 minutės ( Litgrid).

6. Geopolitika, politinis stabilumas ir valstybės parama

Faktas. Sinchronizacija nutraukė Lietuvos priklausomybę nuo Rusijos valdomo elektros tinklo. Premjeras pabrėžė, kad vasario kainų šuolis su sinchronizacija nesusijęs. Seimas vasario 9-ąją paskelbė Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės diena. Ministerijos kovo scenarijus prognozavo, kad nedarbas per metus bus 7,0 %.

Poveikis verslui. Sumažėjo rizika, kad elektros tiekimas bus naudojamas politiniam spaudimui. Tai svarbu investuotojams, vertinantiems gamybos įmonių steigimą Lietuvoje.

Ką peržiūrėti. Atnaujinkite veiklos tęstinumo planą: ką darytumėte, jei elektra ar internetas dingtų kelioms valandoms? Rengiant pasiūlymus užsienio investuotojams ar partneriams, verta paminėti energetinę nepriklausomybę.

Įdomus faktas. Vasario 9-oji Lietuvoje dabar minima kaip Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės diena ( kriis.ee).

Investicijų eksperimentas: 7 000 € portfelis

Nuo pradžios pirmauja auksas (1 390 €), labiausiai atsilieka terminuotas indėlis (1 041 €). Per šį ketvirtį geriausiai sekėsi auksas (+9,4 %), prasčiausiai – bitkoinas (−15,6 %). Visas portfelis dabar vertas 8 032 €, o vien indėlis būtų davęs 7 287 €.

Kaip skaičiuojama. Akcijos ir fondai – indeksų ir fondo „iShares Core MSCI World“ (EUNL) kainos ketvirčio pabaigoje, su reinvestuotais dividendais OMX Vilnius atveju. Butas – „Ober-Haus“ Vilniaus butų kainų indeksas ir apie 6,2 % bendrosios metinės nuomos grąžos (be mokesčių, remonto ir prastovų). Auksas – mėnesio vidutinė kaina eurais. Indėlis – vienų metų terminuotas indėlis, kasmet pratęsiamas tuo metu vidutinėmis palūkanomis. Mokesčiai ir pirkimo–pardavimo kaštai neįskaičiuoti.

Tai mokomasis eksperimentas, ne investavimo rekomendacija. Apžvalgos rašomos atgaline data, todėl rezultatai jau žinomi – realiame gyvenime niekas iš anksto nežino, kuris turtas laimės.

Šaltiniai: ECB: palūkanų normos, euribor-rates.eu, Trading Economics: infliacija, FocusEconomics: BVP, FocusEconomics: pramonė, Trading Economics: mažmeninė prekyba, Trading Economics: gamintojų kainos, ENA: II mėn. apžvalga, ENA: IV mėn. apžvalga, LRT: elektros kainos, Baltic Times, Anadolu: nafta, Finansų ministerija: scenarijus, PwC: 2025 m. pakeitimai, KPMG: 2025 m. sausis, Europos Komisija: Omnibus, WageIndicator: darbo užmokestis, Užimtumo tarnyba, tech.eu: 2025 m. investicijos, kriis.ee: sinchronizacija, Litgrid: I ketv. rezultatai