Retrospektyvinė apžvalga, parengta 2026 m. lapkritį.

Trečiąjį ketvirtį pinigai pagaliau pradėjo pigti rimčiau: ECB dar kartą sumažino palūkanas, o JAV centrinis bankas jas sumažino iš karto puse procentinio punkto. Infliacija nukrito iki žemiausio lygio per beveik ketverius metus, tačiau Lietuvos įmonės vis dar skolinosi brangiau nei kaimynės euro zonoje.

Vadovo santrauka

1. Paskolos pigsta, bet Lietuvoje – brangiausios euro zonoje. Naujų paskolų įmonėms palūkanos rugsėjį buvo 5,85 %, kai euro zonos vidurkis – 4,67 %. Verta derėtis su bankais.
2. Infliacija beveik dingo. Rugsėjį kainos per metus augo tik 0,4 % (SVKI). Kainų didinimas klientams tampa sunkiau pagrindžiamas.
3. 2025 m. MMA – 1 038 Eur. Minimali alga didės 114 Eur, valandinis atlygis – iki 6,35 Eur. Darbo sąnaudos kitais metais vėl augs.
4. Užsieniečių įdarbinimas griežtėja. Nuo liepos be leidimo gyventi dirbti nebegalima, o nuo 2025 m. bus taikoma kvota.
5. Kapitalas grįžta į startuolius ir sveikatos sektorių. Ketvirtį pritraukti keli dešimčių milijonų eurų investicijų raundai, vyko sandorių sveikatos priežiūroje.

Pagrindiniai rodikliai

1. Makroekonomika ir finansų rinkos

Faktas. ECB liepą palūkanų nekeitė, o rugsėjo 12 d. sumažino indėlių normą iki 3,50 %. JAV Federalinė rezervų sistema rugsėjo 18 d. sumažino palūkanas 0,5 proc. punkto – pirmą kartą per daugiau nei ketverius metus. BVP III ketvirtį per metus augo 2,4 %. Pramonė rugsėjį augo 2,3 %, mažmeninė prekyba – 4,8 %. Brent nafta per ketvirtį atpigo 14 %. Vis dėlto naujų paskolų įmonėms palūkanos rugsėjį siekė 5,85 % – Lietuva liko tarp brangiausiai skolinančių euro zonos šalių.

Poveikis verslui. Bendra kryptis palanki: pinigai pigsta, kuras pigsta, pirkėjai perka. Tačiau skirtumas tarp Lietuvos ir euro zonos paskolų kainos rodo, kad bankai Lietuvoje uždirba didesnes maržas – ir kad čia yra vietos derybomis.

Ką peržiūrėti. Paprašykite banko pasiūlymo refinansuoti esamas paskolas ir palyginkite su kitais bankais ar alternatyviais finansuotojais. Net 0,5 proc. punkto mažesnė marža per kelerius metus sutaupo nemažai.

Įdomus faktas. Elektra rugpjūtį buvo brangiausia per pusmetį (vidutiniškai 107 Eur/MWh), o rugsėjį – pigiausia (84 Eur/MWh) ( euenergy.live).

2. Mokesčiai, teisėkūra ir reguliavimas

Faktas. Rugpjūčio 28 d. Vyriausybė nustatė 2025 m. MMA – 1 038 Eur (+114 Eur), o minimalų valandinį atlygį – 6,35 Eur. Seimas priėmė įstatymų pakeitimus, perkeliančius ES tvarumo ataskaitų direktyvą: didžiosios listinguojamos įmonės, bankai ir draudikai, turintys daugiau nei 500 darbuotojų, atsiskaito už 2024 m., kitos didelės įmonės – nuo 2025 m. Iš viso tai palies apie 250 įmonių.

Poveikis verslui. MMA didinimas vėl kels darbo sąnaudas mažų atlyginimų sektoriuose. Tvarumo ataskaitų reikalavimai tiesiogiai lies tik dideles įmones, bet jų tiekėjai jau turėtų tikėtis klausimų apie emisijas ir darbo sąlygas.

Ką peržiūrėti. Įtraukite 11 % MMA padidėjimą į 2025 m. biudžetą. Jei esate didelės įmonės tiekėjas, pasiruoškite pateikti pagrindinius tvarumo duomenis (energijos sunaudojimą, transporto emisijas).

3. Darbo rinka ir talentų dinamika

Faktas. Tyrimais grįstas nedarbas III ketvirtį buvo 6,8 % (108 300 bedarbių). Nuo liepos 1 d. užsieniečiai be leidimo laikinai gyventi Lietuvoje nebegali dirbti. Seimas patvirtino ne ES darbuotojų kvotą – iki 1,4 % gyventojų, ji bus taikoma nuo 2025 m.

Poveikis verslui. Užsieniečių įdarbinimas tampa sudėtingesnis ir lėtesnis. Labiausiai tai palies transportą, statybas ir gamybą, kur užsieniečiai sudaro didelę darbuotojų dalį.

Ką peržiūrėti. Jei planuojate samdyti užsieniečius 2025 m., pradėkite dokumentų procesą iš anksto. Kartu įvertinkite, kurias užduotis galima automatizuoti, jei darbuotojų pritrūktų.

Įdomus faktas. 2023 m. dėl darbo išduota apie 80 tūkst. leidimų laikinai gyventi – aštuonis kartus daugiau nei 2017 m. ( kun.uz).

4. Sandoriai, kapitalo judėjimas ir rinkos konsolidacija

Faktas. Rugsėjo 2 d. paskelbta, kad „Affidea“ įsigyja 100 % „SYNLAB Lietuva“ (apie 94 tūkst. pacientų per metus). Rugpjūčio 26 d. Norvegijos „Saferoad“ pasirašė sutartį įsigyti kelių ženklinimo įmonę „Gatas“. Startuolių pasaulyje „Finbee“ liepą pritraukė 35 mln. Eur, „Ovoko“ rugsėjį – 20 mln. Eur B serijos investicijų, o „Biomatter“ ir „Bourgeois Boheme“ rugpjūtį – po 6,5 mln. Eur.

Poveikis verslui. Užsienio grupės toliau perka Lietuvos įmones su stipria rinkos pozicija sveikatos ir infrastruktūros srityse. Rizikos kapitalas po silpno pusmečio vėl pradėjo judėti.

Ką peržiūrėti. Jei svarstote apie įmonės pardavimą ar dalies akcijų pardavimą, pradėkite nuo įmonės vertės įvertinimo ir valdymo ataskaitų sutvarkymo – pirkėjai pirmiausia žiūri į pelno pastovumą.

Įdomus faktas. „Ovoko“ – naudotų automobilių dalių prekybos platforma – pritraukė 20 mln. Eur, daugiau nei visi Lietuvos startuoliai kartu per kai kuriuos ankstesnius ketvirčius ( tech.eu).

5. Tiekimo grandinės, infrastruktūra ir prekybos politika

Faktas. Liepos pabaigoje prasidėjo naujas „Rail Baltica“ tilto per Nerį statybos etapas. Tiltas bus 1,51 km ilgio ir 40 m aukščio – ilgiausias visoje trasoje. Brent nafta rugsėjo pabaigoje kainavo 71,77 USD/bbl.

Poveikis verslui. „Rail Baltica“ statybos – ilgalaikis užsakymų šaltinis statybų, inžinerijos ir logistikos įmonėms. Pingantis kuras kol kas mažina transporto sąnaudas.

Ką peržiūrėti. Statybų ir inžinerijos įmonėms verta stebėti „Rail Baltica“ subrangos konkursus. Vežėjams pingantis kuras – proga sukaupti rezervą prieš 2025 m. akcizų didinimą.

Įdomus faktas. Iki liepos tilto per Nerį statybvietėje buvo įrengti 262 poliai iš 376 ( Rail Baltica).

6. Geopolitika, politinis stabilumas ir valstybės strategija

Faktas. Rugsėjį Vyriausybė 2025 m. biudžete gynybai numatė apie 3 % BVP, o 2024 m. gynybos išlaidos siekė 3,2 % BVP. Spalį laukė Seimo rinkimai.

Poveikis verslui. Gynybos išlaidos išlieka vienu didžiausių valstybės prioritetų, tad valstybės užsakymai gynybos ir su ja susijusiems sektoriams didės. Prieš rinkimus mokesčių politikos kryptis lieka neaiški.

Ką peržiūrėti. Didesnius sprendimus, priklausančius nuo mokesčių (dividendų išmokėjimas, investicijų laikas), verta planuoti su keliais scenarijais, kol paaiškės naujosios Vyriausybės programa.

Investicijų eksperimentas: 7 000 € portfelis

Nuo pradžios pirmauja auksas (1 165 €), labiausiai atsilieka bitkoinas (860 €). Per šį ketvirtį geriausiai sekėsi auksas (+7,0 %), prasčiausiai – bitkoinas (−3,0 %). Visas portfelis dabar vertas 7 268 €, o vien indėlis būtų davęs 7 140 €.

Kaip skaičiuojama. Akcijos ir fondai – indeksų ir fondo „iShares Core MSCI World“ (EUNL) kainos ketvirčio pabaigoje, su reinvestuotais dividendais OMX Vilnius atveju. Butas – „Ober-Haus“ Vilniaus butų kainų indeksas ir apie 6,2 % bendrosios metinės nuomos grąžos (be mokesčių, remonto ir prastovų). Auksas – mėnesio vidutinė kaina eurais. Indėlis – vienų metų terminuotas indėlis, kasmet pratęsiamas tuo metu vidutinėmis palūkanomis. Mokesčiai ir pirkimo–pardavimo kaštai neįskaičiuoti.

Tai mokomasis eksperimentas, ne investavimo rekomendacija. Apžvalgos rašomos atgaline data, todėl rezultatai jau žinomi – realiame gyvenime niekas iš anksto nežino, kuris turtas laimės.

---

Šaltiniai: ECB: palūkanų normos, Fortune: JAV FED, Trading Economics: BVP, Focus Economics: infliacija, euribor-rates.eu, Lietuvos bankas: paskolų palūkanos, Focus Economics: pramonė, Eurostat: mažmeninė prekyba, Eurostat: gamintojų kainos, Argaam: Brent, euenergy.live: elektra, LRT: MMA 2025, Finansų ministerija: tvarumo ataskaitos, finanzen/VDA: nedarbas, kun.uz: užsieniečių kvota, HealthManagement: Affidea–SYNLAB, Saferoad–Gatas, tech.eu: startuolių raundai, Rail Baltica, LRT: gynybos išlaidos