Retrospektyvinė apžvalga, parengta 2026 m. lapkritį.

Trečiasis ketvirtis buvo panašus į lenktynes su prastėjančiu oru: pardavimai ir gamyba dar augo, bet energija, žaliavos ir paskolos brango greičiau nei pajamos. Daugeliui įmonių tai reiškė vieną dalyką: apyvarta auga, o pelnas tirpsta.

Vadovo santrauka

1. Sąnaudos auga greičiau už pajamas. Gamintojų kainos per metus pakilo 17,5 %, vartotojų – 6,7 %. Jei jūsų kainos per metus padidėjo mažiau, marža greičiausiai jau mažesnė, nei rodo praėjusių metų ataskaitos.
2. Pigių paskolų laikas baigėsi. ECB per vasarą palūkanas kėlė antrą kartą, naujų paskolų verslui vidutinė palūkanų norma viršijo 5 %. Kintamų palūkanų paskolų įmokos toliau didės.
3. Darbo jėga brangsta ir jos trūksta. Vidutinis atlyginimas per metus padidėjo 10 %, užsieniečių kvota baigėsi jau liepą, o 2027 m. MMA siūloma kelti 8 %.
4. Ekonomika dar auga, bet lėtėja. Per metus BVP augo 2,3 %, tačiau per ketvirtį sumažėjo 1 %. Tai pirmas rimtas įspėjimas planuojant 2027 metus.
5. Valstybė padeda, bet tik pasiruošusiems. Atsirado lengvatinės apyvartinių lėšų paskolos su 70 % palūkanų nuolaida. Jas gauna tie, kurie turi tvarkingą pinigų srautų planą.

Pagrindiniai rodikliai

1. Makroekonomika ir finansų rinkos

Faktas. Pramonės produkcija rugsėjį buvo 7 % didesnė nei prieš metus, mažmeninė prekyba augo 5,6 %. Kartu Brent nafta per ketvirtį pabrango nuo maždaug 84 iki 114 dolerių už barelį, elektros kaina per mėnesį išaugo trečdaliu, o dujų kaina Europoje viršijo 80 Eur/MWh. Dujų saugyklos rugsėjo viduryje buvo užpildytos tik 68,5 %, palyginti su 80,6 % prieš metus.

Poveikis verslui. Paklausa kol kas laikosi, bet žaliavų, kuro ir energijos sąnaudos auga sparčiau, nei įmonės spėja kelti kainas. Labiausiai nukenčia vežėjai, gamintojai su didelėmis energijos sąnaudomis ir prekybininkai, kurie negali greitai perkainoti.

Ką peržiūrėti. Perskaičiuokite produktų savikainą pagal rudens energijos ir kuro kainas. Patikrinkite, ar sutartyse su klientais yra kainų indeksavimo sąlyga, ir įsitikinkite, kad turite elektros pirkimo strategiją žiemai, nes spalio ateities sandoriai buvo dar brangesni.

Įdomus faktas. Rugsėjį pramonės vidurkis slepia didelius kontrastus: farmacijos gamyba per mėnesį sumažėjo 45,4 %, o kitų transporto priemonių gamyba išaugo 17,3 % ( LRT).

2. Mokesčiai ir reguliavimas

Faktas. Vyriausybė pritarė 2027 m. MMA didinimui nuo 1 153 iki 1 245 Eur (+8 %), o valandinio atlygio – iki 7,61 Eur. Naujų mokesčių tarifų 2027 m. biudžeto projekte nėra, tačiau numatyta daugiau pajamų gauti gerinant mokesčių administravimą. Nuo rugpjūčio 12 d. visoje ES taikomas naujas pakuočių reglamentas. Tvarumo ataskaitas privalės teikti tik didelės įmonės, turinčios daugiau kaip 1 000 darbuotojų ir 450 mln. Eur apyvartos.

Poveikis verslui. MMA padidėjimas tiesiogiai didina darbo sąnaudas mažmeninėje prekyboje, paslaugose ir gamyboje. Griežtesnis administravimas reiškia, kad VMI daugiau tikrins. Mažų ir vidutinių įmonių tvarumo ataskaitos nebeįpareigoja, bet dideli klientai duomenų iš tiekėjų vis tiek prašys.

Ką peržiūrėti. Įtraukite 8 % MMA padidėjimą į 2027 m. darbo užmokesčio biudžetą ir įvertinkite, kaip jis paveiks atlyginimų skirtumus tarp darbuotojų. Pakuotes naudojančioms įmonėms verta pasitikrinti atitiktį naujam reglamentui.

3. Darbo rinka

Faktas. Vidutinis bruto darbo užmokestis II ketvirtį pasiekė 2 628 Eur ir per metus padidėjo 10,1 %. Tyrimais grįstas nedarbas sumažėjo iki 6,1 %. Užsieniečių įdarbinimo kvota (24 706) buvo išnaudota jau liepą, o verslo asociacijos ragino ją didinti. Per devynis mėnesius pateikta 70 pranešimų apie grupinius atleidimus, daugiau nei pernai.

Poveikis verslui. Atlyginimai auga greičiau už infliaciją, o darbuotojų pritraukti iš užsienio šiemet beveik nebeįmanoma. Kartu dalis įmonių jau mažina darbuotojų skaičių, todėl kai kuriuose sektoriuose galima rasti patyrusių specialistų.

Ką peržiūrėti. Įvertinkite, kiek pajamų uždirba vienas darbuotojas ir ar tai auga bent taip pat sparčiai kaip atlyginimai. Jei planuojate samdyti užsieniečius, dokumentus ruoškite iš anksto 2027 m. kvotai.

Įdomus faktas. Užsieniečių kvota šiemet baigėsi liepos 28 d., o pernai – tik spalio viduryje. Transporto ir logistikos asociacija TTLA skaičiavo, kad gali pritrūkti apie 10 tūkst. vairuotojų, o Lietuva netektų apie 650 mln. Eur eksporto pajamų ( LRT).

4. Sandoriai, kapitalas ir bankrotai

Faktas. Stambiausi ketvirčio sandoriai: britų „SigmaRoc“ už 110 mln. Eur įsigyja „Dolomitą“, Estijos „Infortar“ už 63 mln. Eur perka „Litagrą“, Švedijos „Beijer Ref“ – 90 % Vilniaus įmonės „Refra“. Rugsėjį atidaryta „voestalpine Railway Systems Lithuania“ gamykla. Bankrotų per pusmetį sumažėjo 6,7 %, bet transporto sektoriuje jų padaugėjo 43,5 %.

Poveikis verslui. Užsienio investuotojai noriai perka pelningas Lietuvos įmones su stipria rinkos pozicija, todėl gerai valdomos įmonės vertė išlieka. Transporto sektorius kenčia labiausiai, nes ten susitinka brangstantis kuras, brangesnės paskolos ir kainų konkurencija.

Ką peržiūrėti. Jei svarstote apie įmonės pardavimą ar investuotojo pritraukimą, pradėkite ruoštis dabar: tvarkingos valdymo ataskaitos ir aiškūs pinigų srautai yra pirmas dalykas, kurį tikrina pirkėjas. Jei jūsų klientai yra vežėjai, sugriežtinkite atsiskaitymo terminų kontrolę.

Įdomus faktas. Vengrijos OTP pasirašė sutartį įsigyti „Luminor“, o Lietuvos bankas iš karto perspėjo, kad OTP veikla Rusijoje bus atidžiai vertinama ( LRT). Tuo metu dirbtinio intelekto startuolis „Guideless“ pritraukė 1 mln. Eur, o tarp investuotojų – „Vinted“ vadovai T. Plantenga ir M. Mikuckas ( BeBeez).

5. Tiekimo grandinės, infrastruktūra ir prekyba

Faktas. Liepos 24 d. JAV pakeitė laikinus muitus nauju režimu: daugumai ES prekių taikomas iki 10 % tarifas. ES priėmė 21-ąjį sankcijų Rusijai paketą. Klaipėdos uosto krova per 9 mėnesius išaugo 5 %, konteinerių – 12 %. Rail Baltica pasiekė svarbų etapą, baigtas bėgių suvirinimas. Nuo 2027 m. sausio 1 d. ES draudžia Rusijos suskystintų dujų importą.

Poveikis verslui. Eksportuotojams į JAV muitų lygis tapo aiškesnis. Klaipėdos uosto augimas rodo, kad logistikos grandinės per Lietuvą stiprėja. Griežtėjančios sankcijos didina atitikties reikalavimus, ypač prekiaujantiems su trečiosiomis šalimis.

Ką peržiūrėti. Patikrinkite, ar jūsų tiekėjai ir klientai neatsidūrė naujuose sankcijų sąrašuose. Eksportuojantiems į JAV verta perskaičiuoti kainas pagal galiojantį muitą.

Įdomus faktas. Liepos 24 d. prekybos tinklas „Mere“ be įspėjimo uždarė visas 26 parduotuves, kai jo savininkas S. Šnaideris buvo įtrauktas į ES sankcijų sąrašą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija ėmė tikrinti ir tinklą „Ola“ ( LRT).

6. Geopolitika, politinis stabilumas ir valstybės parama

Faktas. Birželio pabaigoje atsistatydino I. Ruginienės Vyriausybė, liepą Seimas pritarė naujos, M. Sinkevičiaus Vyriausybės programai. Rugsėjo 15 d. prie Kauno numuštas iš Baltarusijos įskridęs dronas, buvo apribotas oro uostų darbas. Ekonomikos ir inovacijų ministerija išplėtė 100 mln. Eur apyvartinių paskolų priemonę: 70 % palūkanų nuolaida dabar taikoma visiems sektoriams.

Poveikis verslui. Politinė aplinka keitėsi, bet mokesčių kryptis liko ta pati. Saugumo incidentai primena, kad gali sutrikti logistika ir skrydžiai. Valstybės paskolų priemonė gali gerokai sumažinti apyvartinių lėšų kainą.

Ką peržiūrėti. Jei jūsų įmonei trūksta apyvartinių lėšų dėl išaugusių sąnaudų, įvertinkite ILTE lengvatinę paskolą. Paraiškai reikės pinigų srautų prognozės ir mokumo rodiklių, todėl juos verta turėti paruoštus.

Įdomus faktas. Lazerių gamintoja LITILIT iš ILTE gavo 8 mln. Eur paskolą. Naujoje gamykloje Vilniuje ji ketina per metus pagaminti 3 000 femtosekundinių lazerių ( ArcticStartup).

Investicijų eksperimentas: 7 000 € portfelis

Nuo pradžios pirmauja auksas (1 893 €), labiausiai atsilieka terminuotas indėlis (1 078 €). Per šį ketvirtį geriausiai sekėsi bitkoinas (+43,0 %), prasčiausiai – terminuotas indėlis (+0,6 %). Visas portfelis dabar vertas 9 859 €, o vien indėlis būtų davęs 7 546 €.

Kaip skaičiuojama. Akcijos ir fondai – indeksų ir fondo „iShares Core MSCI World“ (EUNL) kainos ketvirčio pabaigoje, su reinvestuotais dividendais OMX Vilnius atveju. Butas – „Ober-Haus“ Vilniaus butų kainų indeksas ir apie 6,2 % bendrosios metinės nuomos grąžos (be mokesčių, remonto ir prastovų). Auksas – mėnesio vidutinė kaina eurais. Indėlis – vienų metų terminuotas indėlis, kasmet pratęsiamas tuo metu vidutinėmis palūkanomis. Mokesčiai ir pirkimo–pardavimo kaštai neįskaičiuoti.

Tai mokomasis eksperimentas, ne investavimo rekomendacija. Apžvalgos rašomos atgaline data, todėl rezultatai jau žinomi – realiame gyvenime niekas iš anksto nežino, kuris turtas laimės.

---

Šaltiniai: ECB, LRT: BVP, tv3.lt: infliacija, 15min: gamintojų kainos, LRT: pramonė, Lietuvos bankas: paskolų palūkanos, Ignitis: elektros rinka, EIA: nafta, 15min: darbo užmokestis, LRT: MMA, LPK: kvota, SigmaRoc–Dolomitas, Infortar–Litagra, ES sankcijos, LRT: Klaipėdos uostas, EIMIN: paskolų priemonė, LRT: kvota ir vairuotojai, LRT: OTP ir „Luminor“, BeBeez: „Guideless“, LRT: „Mere“, ArcticStartup: LITILIT