Retrospektyvinė apžvalga, parengta 2026 m. lapkritį.

Vasara verslui buvo rami, bet nervinga. Palūkanos nustojo kristi, muitų karas su JAV baigėsi kompromisu, o Lietuvoje pasikeitė Vyriausybė. Sąnaudos daugumai įmonių nebeaugo taip greitai kaip anksčiau, tačiau darbuotojų rasti tapo dar sunkiau.

Vadovo santrauka

1. Pigiau nebus. ECB visą ketvirtį laikė indėlių normą 2,00 %, o paskolos įmonėms Lietuvoje kainavo apie 4,5 %. Tai daugiau nei vienu procentiniu punktu brangiau nei euro zonos vidurkis.
2. Kaštų spaudimas atslūgo. Gamintojų kainos per metus net šiek tiek sumažėjo, o nafta buvo pigesnė nei prieš metus. Tai geras momentas susitarti dėl ilgalaikių tiekimo kainų.
3. Darbo jėga tampa siauriausia vieta. Vidutinis darbo užmokestis augo 8,5 % per metus, nedarbas sumažėjo, o 2025 m. užsieniečių kvota išseko jau spalį.
4. Mokesčių permainos jau čia pat. Nuo 2026 m. sausio keičiasi GPM, pelno mokestis, PVM lengvatos ir NT mokestis, o NT mokestinės vertės per penkerius metus maždaug padvigubėjo.
5. Eksportuotojams į JAV atsirado aiškumas. Liepos pabaigoje sutarta dėl 15 % muito daugumai ES prekių.

Pagrindiniai rodikliai

1. Makroekonomika ir finansų rinkos

Faktas. BVP per metus augo 2,1 %, o per ketvirtį beveik nepasikeitė. Pramonės produkcija rugsėjį buvo 0,4 % didesnė nei prieš metus, mažmeninė prekyba augo 4,5 %. Gamintojų kainos per metus sumažėjo 0,6 %. Brent nafta trečiąjį ketvirtį vidutiniškai kainavo 69 dolerius už barelį, beveik 14 % pigiau nei prieš metus, o elektra Lietuvoje rugsėjį kainavo vidutiniškai 84 Eur/MWh. Naujų paskolų įmonėms palūkanos rugsėjį siekė 4,48 %, kai euro zonos vidurkis buvo 3,38 %.

Poveikis verslui. Gyventojai toliau leidžia pinigus, todėl prekyba ir paslaugos jaučiasi neblogai. Pramonė stagnuoja. Žaliavos ir energija nebrangsta, todėl maržos gali šiek tiek atsigauti, bet Lietuvos įmonės už paskolas moka gerokai daugiau nei konkurentai kitose euro zonos šalyse.

Ką peržiūrėti. Tai tinkamas metas derėtis su tiekėjais dėl ilgesnio laikotarpio fiksuotų kainų. Jei turite paskolą su didele bankų marža, palyginkite pasiūlymus iš kelių bankų ar alternatyvių finansuotojų: skirtumas tarp Lietuvos ir euro zonos vidurkio rodo, kad derėtis yra dėl ko.

2. Mokesčiai, teisėkūra ir reguliacinė aplinka

Faktas. Birželio pabaigoje priimta mokesčių reforma įsigalios 2026 m. sausio 1 d.: GPM tampa progresinis (20 %, 25 % ir 32 %), pelno mokestis didėja iki 17 %, lengvatinis PVM apgyvendinimui, keleivių vežimui ir kultūrai kyla nuo 9 iki 12 %. NT mokestis taikomas pagrindiniam būstui tik nuo 450 tūkst. Eur vertės, kitam būstui – nuo 50 tūkst. Eur, tarifai nuo 0,2 iki 1 %. Spalio 1 d. Registrų centras paskelbė naujas mokestines NT vertes: butų vertė per penkerius metus maždaug padvigubėjo.

Poveikis verslui. Didėja pelno mokestis ir gerai uždirbančių darbuotojų apmokestinimas, todėl dalis jų prašys kompensuoti sumažėjusias „į rankas“ pajamas. Viešbučiams, keleivių vežėjams ir renginių organizatoriams teks spręsti, ar didesnį PVM perkelti klientams. Įmonėms, valdančioms komercinį NT, padidėjusios vertės gali reikšti didesnį mokestį.

Ką peržiūrėti. Iki metų pabaigos perskaičiuokite 2026 m. biudžetą pagal 17 % pelno mokestį. Jei mokate didelius atlyginimus ar dividendus, įvertinkite naujus GPM tarifus. Patikrinkite naujas savo NT mokestines vertes Registrų centre.

Įdomus faktas. Registrų centras įvertino 6,3 mln. NT objektų, kurių bendra vertė siekė 196 mlrd. Eur. Garažų vertė per penkerius metus išaugo 90 %, o sporto ir poilsio pastatų – net 104 % ( LRT).

3. Darbo rinka ir talentų dinamika

Faktas. Vidutinis bruto darbo užmokestis trečiąjį ketvirtį buvo 2 427,6 Eur, 8,5 % didesnis nei prieš metus, o neto – 1 484,4 Eur. Nedarbas pagal gyventojų užimtumo tyrimą sumažėjo iki 6,6 %, užimtumo lygis pasiekė 75,1 %. 2025 m. kvota darbuotojams iš ne ES šalių išseko: spalio 20 d. Migracijos departamentas nebepriėmė naujų prašymų.

Poveikis verslui. Atlyginimai auga daugiau nei dvigubai greičiau už infliaciją, o laisvų rankų mažėja. Gamybos, logistikos ir statybų įmonėms, kurios rėmėsi užsieniečiais, metų pabaiga reiškė darbo vietas, kurių nebuvo kuo užpildyti.

Ką peržiūrėti. Įvertinkite, ar našumas jūsų įmonėje auga taip pat greitai kaip atlyginimai. Jei planuojate samdyti užsieniečius 2026 m., dokumentus pradėkite ruošti iš anksto, kol kvota dar neišnaudota.

4. Sandoriai, kapitalo judėjimas ir rinkos konsolidacija

Faktas. Patikimų duomenų apie stambiausius šio ketvirčio įmonių susijungimus ir įsigijimus bei bankrotų dinamiką neradome, todėl jų neaptariame.

Poveikis verslui. Bendras fonas, t. y. brangios paskolos ir lėtėjantis augimas, paprastai skatina konsolidaciją: silpnesnės įmonės tampa pirkimo taikiniais.

Ką peržiūrėti. Jei svarstote įsigyti konkurentą ar parduoti savo verslą, pradėkite nuo tvarkingų valdymo ataskaitų ir aiškios pinigų srautų prognozės. Tai pirmas dalykas, ką žiūri pirkėjas ar bankas.

5. Tiekimo grandinės, infrastruktūra ir prekybos politika

Faktas. Liepos 27 d. ES ir JAV susitarė dėl 15 % muito daugumai ES prekių.

Poveikis verslui. Eksportuotojams į JAV neapibrėžtumas sumažėjo: muitas didesnis nei anksčiau, bet žinomas. Konkurentai iš kitų ES šalių atsiduria tokioje pačioje padėtyje.

Ką peržiūrėti. Perskaičiuokite produktų kainas JAV rinkai su 15 % muitu ir aptarkite su pirkėjais, kas jį padengs. Įvertinkite, ar verta ieškoti papildomų rinkų Europoje ar Azijoje, kad sumažintumėte priklausomybę nuo vienos rinkos.

6. Geopolitika, politinis stabilumas ir valstybės strategija

Faktas. Premjeras G. Paluckas pasitraukė, ir rugpjūčio 4 d. Vyriausybė atsistatydino. Rugpjūčio 26 d. Seimas patvirtino naująja premjere I. Ruginienę (78 balsai už, 35 prieš). JAV Federalinė rezervų sistema rugsėjį sumažino palūkanas 0,25 proc. punkto.

Poveikis verslui. Vyriausybės pasikeitimas mokesčių reformos krypties nepakeitė, tad 2026 m. planavimo pagrindas liko tas pats. Politinė kaita gali sulėtinti kai kurių sprendimų priėmimą, pavyzdžiui, dėl užsieniečių kvotų ar paramos programų.

Ką peržiūrėti. Sekite naujosios Vyriausybės programą: ji lems 2026 m. biudžetą ir paramos verslui prioritetus. Neatidėliokite sprendimų, kurie priklauso nuo jau priimtų įstatymų.

Investicijų eksperimentas: 7 000 € portfelis

Nuo pradžios pirmauja auksas (1 573 €), labiausiai atsilieka terminuotas indėlis (1 053 €). Per šį ketvirtį geriausiai sekėsi JAV akcijos (S&P 500, eurais) (+8,2 %), prasčiausiai – terminuotas indėlis (+0,6 %). Visas portfelis dabar vertas 8 933 €, o vien indėlis būtų davęs 7 371 €.

Kaip skaičiuojama. Akcijos ir fondai – indeksų ir fondo „iShares Core MSCI World“ (EUNL) kainos ketvirčio pabaigoje, su reinvestuotais dividendais OMX Vilnius atveju. Butas – „Ober-Haus“ Vilniaus butų kainų indeksas ir apie 6,2 % bendrosios metinės nuomos grąžos (be mokesčių, remonto ir prastovų). Auksas – mėnesio vidutinė kaina eurais. Indėlis – vienų metų terminuotas indėlis, kasmet pratęsiamas tuo metu vidutinėmis palūkanomis. Mokesčiai ir pirkimo–pardavimo kaštai neįskaičiuoti.

Tai mokomasis eksperimentas, ne investavimo rekomendacija. Apžvalgos rašomos atgaline data, todėl rezultatai jau žinomi – realiame gyvenime niekas iš anksto nežino, kuris turtas laimės.

---

Šaltiniai: ECB, FocusEconomics: BVP, FocusEconomics: infliacija, FocusEconomics: pramonė, Trading Economics: mažmeninė prekyba, finanzen: gamintojų kainos, Energetikos agentūra, APA: nafta, Lietuvos bankas: paskolų palūkanos, euribor-rates.eu, Via Baltica: darbo užmokestis, finanzen: nedarbas, LRT: kvota, LRT: NT mokestis, LRT: mokestinės vertės, LRT: mokesčių reforma, CBS News: ES ir JAV susitarimas, LRT: Vyriausybės atsistatydinimas, LRT: nauja premjerė, Fox Business: FED