Retrospektyvinė apžvalga, parengta 2026 m. lapkritį.

2024 m. pradžia priminė rytą po audros: infliacijos banga jau buvo nuslūgusi, ekonomika vėl ėmė augti, bet paskolos dar liko brangios kaip audros įkarštyje. Įmonėms tai buvo laikas, kai pardavimai atsigavo greičiau, nei pigo pinigai.

Vadovo santrauka

1. Ekonomika atsigavo greičiau, nei tikėtasi. BVP per metus augo apie 3 %, sparčiausiai nuo 2022 m. pradžios. Paklausa grįžta, ypač vidaus rinkoje.
2. Pinigai vis dar brangūs. ECB palūkanų nekeitė, 6 mėn. EURIBOR laikėsi apie 3,8 %. Investicijas su paskola vertėjo planuoti atsargiai.
3. Darbo jėga brango dviženkliu tempu. Vidutinis darbo užmokestis per metus augo beveik 12 %, didele dalimi dėl 15 % pakeltos MMA.
4. Tiekimo grandinėse – nauja rizika. Dėl išpuolių Raudonojoje jūroje laivai iš Azijos plaukė aplink Afriką, tad pristatymo terminai ilgėjo.
5. Valstybė pradėjo kalbėti apie naujus mokesčius gynybai. Tai buvo pirmas signalas, kad 2025 m. mokesčių aplinka keisis.

Pagrindiniai rodikliai

1. Makroekonomika ir finansų rinkos

Faktas. Pirmasis įvertis rodė, kad BVP per metus augo 2,9 %, o per ketvirtį – 0,8 %, vėliau augimas patikslintas iki 3,0 %. ECB sausį ir kovą palūkanų nekeitė, indėlių norma liko 4,00 %. Mažmeninė prekyba kovą augo 3,8 %, o pramonė svyravo: vasarį augo 4,1 %, kovą sumažėjo 2,6 %.

Poveikis verslui. Paklausa grįžo, bet ne visose srityse vienodai: pirkėjai pinigus pirmiausia leido kasdienėms reikmėms, o pramonės užsakymai buvo nepastovūs. Paskolų kaina išliko aukšta, todėl investicijų projektų atsipirkimas ilgėjo.

Ką peržiūrėti. Jei turite kintamų palūkanų paskolą, apskaičiuokite, kiek sutaupytumėte, kai EURIBOR pradės kristi, ir ar verta laukti, ar refinansuoti. Investicijas planuokite su atsarga – pinigų kaina dar nekrito.

Įdomus faktas. Kovą maisto prekių pardavimai augo 8 %, o ne maisto – vos 1,1 %. Lietuviai pinigus leido „skrandžiui, ne spintai“ ( TradingView).

2. Mokesčiai, teisėkūra ir reguliavimas

Faktas. Nuo 2024 m. pradžios MMA padidinta 15 %, ir tai tapo pagrindine vidutinio darbo užmokesčio augimo priežastimi. Vasario pradžioje finansų ministras pareiškė, kad didesnėms gynybos išlaidoms reikės didinti mokesčius.

Poveikis verslui. Mažmeninėje prekyboje, paslaugose ir gamyboje darbo sąnaudos išaugo šuoliu. Kartu atsirado neapibrėžtumas: kokie mokesčiai ir kada bus didinami.

Ką peržiūrėti. Patikrinkite, kiek padidėjo jūsų darbo užmokesčio fondas dėl MMA ir ar tai jau atsispindi kainose. Planuodami 2025 m., įtraukite scenarijų su didesniu pelno mokesčiu ar akcizais.

3. Darbo rinka ir talentų dinamika

Faktas. Vasarį vidutinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) siekė 2 101 Eur ir per metus padidėjo 11,8 %. Sodros duomenimis, 2023 m. pabaigoje vidutinis atlyginimas buvo 2 060 Eur (+11,7 %). Registruotas nedarbas metų pradžioje siekė 9,1 %.

Poveikis verslui. Atlyginimai augo daug greičiau nei kainos, todėl darbuotojų perkamoji galia didėjo, o darbdaviams teko arba kelti kainas, arba didinti našumą.

Ką peržiūrėti. Suskaičiuokite, kiek pajamų uždirba vienas darbuotojas ir ar šis rodiklis auga bent taip pat sparčiai kaip atlyginimai. Jei ne, ieškokite procesų, kuriuos galima automatizuoti.

4. Sandoriai, kapitalo judėjimas ir rinkos konsolidacija

Faktas. Vasario 19 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė tris didelius užsienio investicijų projektus: iš viso apie 189,6 mln. Eur ir 501 darbo vietą. Tai „JPresswood“ gamykla Marijampolėje (110 mln. Eur, 150 darbo vietų), „JPackaging“ Radviliškio rajone (20 mln. Eur, 150 darbo vietų) ir „Vengast Investment“ gyvūnų ėdalo gamykla Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (59,6 mln. Eur, 201 darbo vieta).

Poveikis verslui. Regionuose atsiranda naujų didelių darbdavių – tai reiškia didesnę konkurenciją dėl darbuotojų, bet ir naujų užsakymų galimybę vietos tiekėjams ir paslaugų įmonėms.

Ką peržiūrėti. Jei veikiate šalia naujų gamyklų, įvertinkite, ar galite tapti jų tiekėju (statybos, logistika, aptarnavimas). Kartu pasiruoškite, kad dalis jūsų darbuotojų gaus pasiūlymų iš naujų darbdavių.

Įdomus faktas. Gyvūnų ėdalo gamykla už beveik 60 mln. Eur Kėdainiuose – viena iš trijų didelių investicijų, paskelbtų per vieną dieną ( EIMIN).

5. Tiekimo grandinės, infrastruktūra ir prekybos politika

Faktas. Dėl išpuolių prieš laivus Raudonojoje jūroje sausio viduryje laivų srautas per Sueco kanalą buvo 37 % mažesnis nei prieš metus, o konteinerių gabenimas Raudonąja jūra sumažėjo beveik 30 % (Tarptautinio valiutos fondo duomenys). Dalis laivų plaukė aplink Afriką.

Poveikis verslui. Prekės iš Azijos keliavo ilgiau, o gabenimo kainos kilo. Labiausiai tai palietė prekybos įmones, kurios importuoja iš Kinijos ir kitų Azijos šalių, ir gamintojus, priklausančius nuo azijietiškų komponentų.

Ką peržiūrėti. Įvertinkite, kiek atsargų reikia, kad išlaikytumėte prekybą, jei pristatymas vėluotų 2–3 savaites. Su tiekėjais aptarkite, kas apmoka papildomas transporto sąnaudas.

6. Geopolitika, politinis stabilumas ir valstybės strategija

Faktas. 2024 m. pradžioje gynybos finansavimas tapo pagrindine valstybės finansų tema: finansų ministras viešai pripažino, kad didesnėms gynybos išlaidoms reikės papildomų mokesčių.

Poveikis verslui. Gynybos išlaidų didinimas reiškia du dalykus: ilgainiui – didesnę mokesčių naštą, bet ir naujus valstybės užsakymus gynybos, statybų ir logistikos įmonėms.

Ką peržiūrėti. Pagalvokite, ar jūsų produktai ar paslaugos gali būti naudingi gynybos sektoriui ar jo tiekėjams. Tai gali tapti nauja rinka artimiausiais metais.

Investicijų eksperimentas: 7 000 € portfelis

Pradedame virtualų eksperimentą. 2024 m. kovo 31 d. „investuojame“ po 1 000 € į septynis skirtingus turto tipus ir kiekvieną ketvirtį žiūrime, kiek jie verti. Nieko neperkame ir neparduodame – tiesiog stebime, kaip skirtingos įmonės savininkui prieinamos santaupų laikymo formos reaguoja į tuos pačius ekonomikos įvykius, apie kuriuos rašome šiose apžvalgose.

Kaip skaičiuojama. Akcijos ir fondai – indeksų ir fondo „iShares Core MSCI World“ (EUNL) kainos ketvirčio pabaigoje, su reinvestuotais dividendais OMX Vilnius atveju. Butas – „Ober-Haus“ Vilniaus butų kainų indeksas ir apie 6,2 % bendrosios metinės nuomos grąžos (be mokesčių, remonto ir prastovų). Auksas – mėnesio vidutinė kaina eurais. Indėlis – vienų metų terminuotas indėlis, kasmet pratęsiamas tuo metu vidutinėmis palūkanomis. Mokesčiai ir pirkimo–pardavimo kaštai neįskaičiuoti.

Tai mokomasis eksperimentas, ne investavimo rekomendacija. Apžvalgos rašomos atgaline data, todėl rezultatai jau žinomi – realiame gyvenime niekas iš anksto nežino, kuris turtas laimės.

---

Šaltiniai: ECB: palūkanų normos, Bundesbank: ECB sprendimų chronologija, Focus Economics: BVP I ketv., Trading Economics: BVP patikslinimas, euribor-rates.eu, Focus Economics: pramonė, FX.co: pramonė vasarį–kovą, TradingView: mažmeninė prekyba, WageIndicator: darbo užmokestis, LRT: Sodros duomenys ir MMA, Užimtumo tarnyba, EIMIN: investicijos, Raudonosios jūros krizė (TVF duomenys), LRT: gynyba ir mokesčiai