Retrospektyvinė apžvalga, parengta 2026 m. lapkritį.

Metai prasidėjo ramiai: nauji mokesčiai įsigaliojo be didelių sukrėtimų, elektra pigo, startuolių pasaulyje gimė naujas „vienaragis“. Viskas pasikeitė vasario pabaigoje, kai prasidėjo karas su Iranu. Per mėnesį nafta pabrango rekordiškai, infliacija šoktelėjo, o planai metams teko perrašyti.

Vadovo santrauka

1. Energijos šokas. Kovą naftos kaina išaugo rekordiškai, Brent buvo pakilusi beveik iki 120 dolerių už barelį, Hormūzo sąsiauris faktiškai uždarytas. Kuras ir logistika brango akimirksniu.
2. Infliacija grįžo. Metinė infliacija kovą pasiekė 4,4 %, o ECB padidino 2026 m. infliacijos prognozę iki 2,6 %.
3. Nauja mokesčių tvarka įsigaliojo. Nuo sausio 1 d. galioja progresinis GPM, 17 % pelno mokestis ir nauji PVM tarifai.
4. Ekonomika sustojo vietoje. BVP per metus augo 2,6 %, bet per ketvirtį sumažėjo 0,3 %, investicijos smuko.
5. Bankrotų mažėja, išskyrus vežėjus. Bankrotų per ketvirtį buvo 9,4 % mažiau, bet krovinių vežimo keliais įmonių bankrotų padaugėjo beveik pusantro karto.

Pagrindiniai rodikliai

1. Makroekonomika ir finansų rinkos

Faktas. BVP per metus augo 2,6 %, bet per ketvirtį sumažėjo 0,3 %. Vasario 28 d. prasidėjus JAV ir Izraelio karui su Iranu, naftos kaina per kovą išaugo rekordiškai, apie 60 %: Brent kovo 19 d. dienos eigoje siekė beveik 120 dolerių už barelį, o Hormūzo sąsiauris buvo faktiškai uždarytas. Metinė infliacija kovą pasiekė 4,4 %, labiausiai brango šildymas, kuras ir maitinimas. Naujų paskolų įmonėms vidutinė palūkanų norma kovą buvo 4,58 %, mažoms paskoloms iki 1 mln. Eur – 4,65 %. Kovą ECB padidino 2026 m. infliacijos prognozę iki 2,6 % ir sumažino augimo prognozę iki 0,9 %.

Poveikis verslui. Kuro ir transporto sąnaudos išaugo per kelias savaites, todėl labiausiai nukentėjo vežėjai, prekybininkai ir gamintojai, kuriems reikia daug energijos. Sumažėjus ekonomikos augimui, klientai atsargiau planuoja pirkimus.

Ką peržiūrėti. Perskaičiuokite savikainą pagal naujas kuro ir transporto kainas. Jei sutartyse su klientais nėra kainų peržiūros sąlygos, aptarkite ją dabar. Atnaujinkite pinigų srautų planą, įvertindami ilgesnį atsiskaitymų laiką.

Įdomus faktas. Kovą elektra Lietuvoje atpigo beveik perpus: nuo 15,5 iki 8,2 ct/kWh, nors nafta tuo pat metu brango rekordiškai ( elektroskainos.lt).

2. Mokesčiai, teisėkūra ir reguliacinė aplinka

Faktas. Nuo sausio 1 d. įsigaliojo mokesčių pakeitimai: progresinis GPM (20 %, 25 % ir 32 %, ribos – 36 ir 60 vidutinių darbo užmokesčių), pelno mokestis 17 % (mažoms įmonėms 7 %), lengvatinis PVM apgyvendinimui, keleivių vežimui ir kultūrai pakilo nuo 9 iki 12 %, knygoms nukrito iki 5 %, šildymas apmokestinamas standartiniu 21 % tarifu, įvestas 10 % mokestis ne gyvybės draudimo įmokoms.

Poveikis verslui. Didesnis pelno mokestis tiesiogiai mažina grynąjį pelną. Darbuotojai su didesnėmis pajamomis jau pajuto mažesnį atlyginimą „į rankas“. Brangesnis šildymas ir draudimas didina pastovias sąnaudas.

Ką peržiūrėti. Patikrinkite, ar 2026 m. biudžete teisingai įvertintas 17 % pelno mokestis ir nauji PVM tarifai. Peržiūrėkite atlygio paketus gerai uždirbantiems darbuotojams, nes dalis jų gali pradėti dairytis kitur.

3. Darbo rinka ir talentų dinamika

Faktas. Vidutinis bruto darbo užmokestis pirmąjį ketvirtį siekė apie 2 543 Eur, 9,3 % daugiau nei prieš metus: viešajame sektoriuje +11,1 %, privačiame +8,5 %. Nedarbas pagal gyventojų užimtumo tyrimą padidėjo iki 7,4 %, jaunimo – iki 17,9 %. Daugiausia dėl naujų žmonių, atėjusių į darbo rinką, o ne dėl atleidimų. 2026 m. užsieniečių įdarbinimo kvota – 24 706.

Poveikis verslui. Didėjantis nedarbas reiškia, kad darbuotojų rasti kiek lengviau, ypač jaunų. Tačiau atlyginimai vis tiek auga gerokai greičiau už infliaciją, todėl darbo sąnaudų spaudimas išlieka.

Ką peržiūrėti. Tai tinkamas metas samdyti jaunus darbuotojus ir juos apmokyti. Prieš didindami atlyginimus, įvertinkite, kaip auga pajamos vienam darbuotojui.

4. Sandoriai, kapitalo judėjimas ir rinkos konsolidacija

Faktas. Sausį britų „Zilch“ susitarė įsigyti „Fjord Bank“ ir pasirinko Vilnių Europos būstine, o „Checkout.com“ įsigijo elektroninių pinigų įstaigą „Blue EMI“. Kovą „Saltz“ pritraukė 20 mln. Eur investicijų. 2025 m. Lietuvos startuoliai pritraukė rekordinius 238 mln. Eur. Bankrotų per pirmąjį ketvirtį buvo 252, 9,4 % mažiau nei prieš metus, tačiau krovinių vežimo keliais įmonių bankrotų padaugėjo nuo 17 iki 25, o statybų sumažėjo nuo 59 iki 46.

Poveikis verslui. Užsienio finansų įmonės renkasi Lietuvą kaip vartus į ES, todėl auga kvalifikuotų specialistų paklausa. Vežėjų bankrotai rodo, kad brangstantis kuras ir silpna paklausa labiausiai smūgiuoja šiam sektoriui.

Ką peržiūrėti. Jei jūsų klientai ar tiekėjai yra vežėjai, sugriežtinkite skolų kontrolę ir trumpinkite atsiskaitymo terminus. Jei ieškote investuotojo, rinka atvira, bet investuotojai renkasi tvarkingai valdomas įmones.

Įdomus faktas. Vilniaus „Cast AI“ sausį tapo penktuoju Lietuvos „vienaragiu“: jos vertė viršijo 1 mlrd. dolerių po „Shinsegae“ rizikos kapitalo padalinio investicijos ( LRT).

5. Tiekimo grandinės, infrastruktūra ir prekybos politika

Faktas. Vasario 20 d. JAV Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad prezidentas negali skelbti muitų pagal nepaprastosios padėties įstatymą. Nuo vasario 24 d. administracija juos pakeitė laikinu 15 % muitu visam importui, galiojančiu iki 150 dienų. Hormūzo sąsiauris, per kurį plukdoma nafta iš Persijos įlankos, buvo faktiškai uždarytas.

Poveikis verslui. Eksportuotojams į JAV muitų lygis iš esmės nepasikeitė, bet jo teisinis pagrindas tapo laikinas, todėl neapibrėžtumas padidėjo. Naftos šuolis persidavė į degalų kainas ir Europoje.

Ką peržiūrėti. Sutartyse su JAV pirkėjais numatykite, kaip dalinsitės muitų pokyčių rizika. Įvertinkite atsargų lygį: jei tiekimas iš tolimų rinkų lėtėja, didesnės atsargos gali apsaugoti nuo prastovų.

6. Geopolitika, politinis stabilumas ir valstybės strategija

Faktas. Karas Artimuosiuose Rytuose tapo svarbiausiu ketvirčio įvykiu pasaulio ekonomikai. ECB palūkanų nekeitė, bet perspėjo apie didesnę infliaciją ir lėtesnį augimą. Ekonominio sentimento rodiklis Lietuvoje kovą nukrito nuo 103,3 iki 101,3.

Poveikis verslui. Neapibrėžtumas didina atsargumą: įmonės atideda investicijas, o tai jau matyti BVP duomenyse. ECB perspėjimas reiškia, kad palūkanų mažinimo laukti neverta.

Ką peržiūrėti. Parenkite du ar tris 2026 m. scenarijus pagal skirtingas energijos kainas ir palūkanas. Jei planuojate investicijas, iš anksto aptarkite finansavimo sąlygas su banku, kol jos dar nepablogėjo.

Investicijų eksperimentas: 7 000 € portfelis

Nuo pradžios pirmauja auksas (2 119 €), labiausiai atsilieka bitkoinas (899 €). Per šį ketvirtį geriausiai sekėsi auksas (+14,7 %), prasčiausiai – bitkoinas (−20,4 %). Visas portfelis dabar vertas 9 137 €, o vien indėlis būtų davęs 7 455 €.

Kaip skaičiuojama. Akcijos ir fondai – indeksų ir fondo „iShares Core MSCI World“ (EUNL) kainos ketvirčio pabaigoje, su reinvestuotais dividendais OMX Vilnius atveju. Butas – „Ober-Haus“ Vilniaus butų kainų indeksas ir apie 6,2 % bendrosios metinės nuomos grąžos (be mokesčių, remonto ir prastovų). Auksas – mėnesio vidutinė kaina eurais. Indėlis – vienų metų terminuotas indėlis, kasmet pratęsiamas tuo metu vidutinėmis palūkanomis. Mokesčiai ir pirkimo–pardavimo kaštai neįskaičiuoti.

Tai mokomasis eksperimentas, ne investavimo rekomendacija. Apžvalgos rašomos atgaline data, todėl rezultatai jau žinomi – realiame gyvenime niekas iš anksto nežino, kuris turtas laimės.

---

Šaltiniai: ECB (kovo sprendimas), LRT: BVP, LRT: infliacija, euriborrates.com, investavimonaujienos.lt: paskolų palūkanos, investavimonaujienos.lt: darbo rinka, nyksciai.lt: nedarbas, elektroskainos.lt, Citadele: apžvalga, 15min: bankrotai, Grant Thornton: mokesčiai 2026, LPK: kvota, Fintech in Baltic: sandoriai, Vestbee: Saltz, Tech.eu: startuoliai 2025, LRT: Cast AI, EP Think Tank: muitai, The National: nafta